pilnaragis

pilnarãgis, -ė adj. (2) kurio ragai pilnaviduriai, ištisai iš kaulinės medžiagos: Raguočiai skirstomi į dykaragius (stumbras, tauras, galvijai, avis, ožka) ir pilnaragius (stirna, elnias, briedis, danielius) S.Mast.